2017 m. gruodžio 1 d., penktadienis

Šešta diena

Penkta stimuliacijos diena.

Visur gerai, bet namie geriausia.
Vakar apsidžiaugiau naujais apartamentais... per anksti. Blogai miegojau, nors lova patogi, bet kokie tai keisti garsai čia yra, tokio ale bėgančio, verdančio vandens, kuris niekad nesibaigia, nei dieną nei naktį, tik naktį visam kitam triukšmui nurimus, šis garsas neduoda ramybės. Melatoninas čia jau nepadeda. Būdama mieste užsukau į vaistinę, ausų kamštukų, noriu miegoti kaip namie 😌

Šiandien šalia Gonalio pradėjau leistis Cetrotide (stabdantis priešlaikinę ovuliaciją).
Leistis neskaudus, tik kad po leidimosi peršti tą vietą...kasytis norisi :)
Gonalį paskyrė leidimosi laiką nuo 17 iki 19 val. Tai visada leidžiuosi 19 val., taip patogiau nes dažniausiai iš miesto grįžtu apie 18 val. ar šiek tiek vėliau.
O Cetrodite leidimosi paskirtas laikas konkretus - 20 val.

Penkta diena, fiziškai dar nieko nesijaučia, ir tikriausiai gal net nesijaus. Kiek supratau dažniausiai jaučiasi toms, kurios daug folikulų/kiaušialąsčių augina. Man mažo likusio "kalibro" kiaušidės tokių nepatogumų tikėtina nesuteiks.

Nuotaikos, mintys kaip per kokias atostogas, mastau ką pamačius, kur nusigavus :) Bet visada žinau ir laukiu vakaro, kada žingsnis po žingsnio darau svarbius ir esminius šio gyvenimo etapo žingsnelius link to tikslo. Kiek jų dar liko niekas nežino. Bet kantrieji, tikiu, visada sulaukia :) 


Šiandien buvau azijinėje dalyje, aplankiau Camlica kalną, nuo kurio atsiveria graži Stambulo panorama.



Komentarų nėra: