Aštuntoji stimuliacijos diena.
Šiandien pirmą kart pakliuvau į tokią keistą situaciją leidžiantis vaistus. Cetrotide susimaišiau, įsidūriau bandau leisti - nesileidžia. Spaudžiu vis stipriau, nė iš vietos, dar stipriau spaust baisu, kas nebūtų staigios srovės į mano pilvą. Tai stovėjau ir masčiau ką čia daryt - ištraukt adatą ar dar bandyt su įkišta į pilvą. Tai ėmiau antrą variantą, abi rankas ant švirkšto ir spaudžiu taip kad galėčiau sukontroliuoti staigų švirkšto pajudėjimą iš vietos. Uch pavyko šiaip ne taip :)
Šiaip nieko naujo mano pojūčiuose ar mintyse. Malonus laukimo jausmas, bet su greit lekiančiom dienom! Nesitiki, kad jau artėja punkcijos diena. Rytoj po apžiūros ir kraujo tyrimų turėtų plius minus paaiškėti kada numatoma punkcija.
Šiandien aplankiau Yildiz parką.
Šiuo metu ne pats geriausias metas jame lankytis, nes vyksta parko renovacija, klojami nauji takai, poilsio vietos su suolais ir stalais, nuo kalno daroma upės/krioklio imitacija, nauji tilteliai, kabantys tiltukai. Parko teritorija labai didelė, kalnuota. Vietiniai ten mėgsta bėgioti. Teritorijoje įprastai veikia keletas lauko kavinių. Geriausias laikas sako aplankyti pavasarį balandžio mėnesį, kai viskas sužaliuoja ir sužydi. Parkas mėgiamas vietinių (turiu omeny Stambulo gyventojų), kaip poilsio vieta nuo miesto triukšmo, piknikui su vaikais ar romantiškam pasivaikščiojimui.
Labiausiai įspūdį paliko gražūs medžiai, vieni su juodais kaip smala kamienais, kiti beveik balti kaip beržai. O tuose medžiuose ir ne tik, laksto ir striksi begalės voverių. Ir jos tokios civilizuotos, nors labai arti neprieisi, bet galima jomis grožėtis iš pakankamai artimo atstumo. Vienu metu net viso penkios strikinėjo ant žolės rinkdamos giles ir jas gliaudydamos vis žvalgėsi kas vyksta aplinkui.
Šiandien pirmą kart pakliuvau į tokią keistą situaciją leidžiantis vaistus. Cetrotide susimaišiau, įsidūriau bandau leisti - nesileidžia. Spaudžiu vis stipriau, nė iš vietos, dar stipriau spaust baisu, kas nebūtų staigios srovės į mano pilvą. Tai stovėjau ir masčiau ką čia daryt - ištraukt adatą ar dar bandyt su įkišta į pilvą. Tai ėmiau antrą variantą, abi rankas ant švirkšto ir spaudžiu taip kad galėčiau sukontroliuoti staigų švirkšto pajudėjimą iš vietos. Uch pavyko šiaip ne taip :)
Šiaip nieko naujo mano pojūčiuose ar mintyse. Malonus laukimo jausmas, bet su greit lekiančiom dienom! Nesitiki, kad jau artėja punkcijos diena. Rytoj po apžiūros ir kraujo tyrimų turėtų plius minus paaiškėti kada numatoma punkcija.
Šiandien aplankiau Yildiz parką.
Šiuo metu ne pats geriausias metas jame lankytis, nes vyksta parko renovacija, klojami nauji takai, poilsio vietos su suolais ir stalais, nuo kalno daroma upės/krioklio imitacija, nauji tilteliai, kabantys tiltukai. Parko teritorija labai didelė, kalnuota. Vietiniai ten mėgsta bėgioti. Teritorijoje įprastai veikia keletas lauko kavinių. Geriausias laikas sako aplankyti pavasarį balandžio mėnesį, kai viskas sužaliuoja ir sužydi. Parkas mėgiamas vietinių (turiu omeny Stambulo gyventojų), kaip poilsio vieta nuo miesto triukšmo, piknikui su vaikais ar romantiškam pasivaikščiojimui.
Labiausiai įspūdį paliko gražūs medžiai, vieni su juodais kaip smala kamienais, kiti beveik balti kaip beržai. O tuose medžiuose ir ne tik, laksto ir striksi begalės voverių. Ir jos tokios civilizuotos, nors labai arti neprieisi, bet galima jomis grožėtis iš pakankamai artimo atstumo. Vienu metu net viso penkios strikinėjo ant žolės rinkdamos giles ir jas gliaudydamos vis žvalgėsi kas vyksta aplinkui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą