Labai daug nepasakosiu kas kaip kodėl Turkijoje darysime pagalbinio apvaisinimo procedūrą, o ne Lietuvoje.
Trumpai tariant, įsigilinę į savo bėdas (amžius prie 40, žemas AMH 0,65 μg/l, endometriozės 3 st., oligoastenoteratospermija), pradėjau ieškoti kur Lietuvoje geriausia darytis tą IVF.
O tuo laiku dar gėrė vyras papildus ir tikėjomės gal padaugės, pagreitės spermiukų ir gal pabandysim inseminacijos (IUI) procedūrą. Dėja niekas negerėjo... net prastėjo :(
Labai norėjosi rasti sėkmės istorijų su panašiomis poros problemomis. Tačiau jų iš esmės beveik nebuvo. Gal ir dėl to, kad tokių situacijų mūsų mažoje Lietuvoje ne tiek daug, o jas surasti ir išgirsti su laimingą pabaiga dar sunkiau. Norom nenorom užtikau forumuose istrorijas apie poras važiuojančias pagalbos į užsienį. Užkabino būtent Turkijos (Stambulo) klinikos ir moterų pasidalijimai patirtimi, bei palyginimai tarp buvusių procedūrų Lietuvoje, Latvijoje ir Turkijoje.
Iš pradžių Turkijos savo mintyse neprisileidau. Galvojau reikia pabandyti Lietuvoje, be to juk šiais metais (nuo 2017 m.) valstybė dalinai pradėjo finansuoti IVF procedūras, ir vietoje 3-4 tūkst. eurų, IVF galima pasidaryti už kokį 1500 Eur! Kartais net dar pigiau.
Visgi po kurio laiko pasidariau kelias išvadas:
Vienai dienai išaušus priėjom išvados - važiuojam į Stambulą. Neduos jie garantijų ar pažadų didesnių, ne to mums reikia. Pabandysim ten, iš kur grįžusių moterų sėkmės istorijas girdėjau. Žinau yra ir nesėkmių. Nuo to neapsaugotas niekas.
Bet viltis ir tikėjims įsižiebė!
Trumpai tariant, įsigilinę į savo bėdas (amžius prie 40, žemas AMH 0,65 μg/l, endometriozės 3 st., oligoastenoteratospermija), pradėjau ieškoti kur Lietuvoje geriausia darytis tą IVF.
O tuo laiku dar gėrė vyras papildus ir tikėjomės gal padaugės, pagreitės spermiukų ir gal pabandysim inseminacijos (IUI) procedūrą. Dėja niekas negerėjo... net prastėjo :(
Labai norėjosi rasti sėkmės istorijų su panašiomis poros problemomis. Tačiau jų iš esmės beveik nebuvo. Gal ir dėl to, kad tokių situacijų mūsų mažoje Lietuvoje ne tiek daug, o jas surasti ir išgirsti su laimingą pabaiga dar sunkiau. Norom nenorom užtikau forumuose istrorijas apie poras važiuojančias pagalbos į užsienį. Užkabino būtent Turkijos (Stambulo) klinikos ir moterų pasidalijimai patirtimi, bei palyginimai tarp buvusių procedūrų Lietuvoje, Latvijoje ir Turkijoje.
Iš pradžių Turkijos savo mintyse neprisileidau. Galvojau reikia pabandyti Lietuvoje, be to juk šiais metais (nuo 2017 m.) valstybė dalinai pradėjo finansuoti IVF procedūras, ir vietoje 3-4 tūkst. eurų, IVF galima pasidaryti už kokį 1500 Eur! Kartais net dar pigiau.
Visgi po kurio laiko pasidariau kelias išvadas:
- dėl amžiaus ir labai žemo AMH, nesėkmės atveju daug kartų daryti IVF neturėsiu galimybių, nes ateis menopauzė ir tiek;
- esant vyriškam nevaisingumo faktoriui, sėkmės procentas mažėja, nes tai yra viena iš labiausiai neištyrinėtų ir vis netyrinėjamų sričių, bent jau man taip susidarė įspūdis ieškant pagalbos ir atsakymo kas nutiko su vyro sperma, kodėl, kada, kaip?
- kiek man/mums svarbus finansinis klausimas? kas svarbiau - pigiau ar geriau/patikimiau?
- pasitikėjimas, tikėjimas einant šiuo keliu labai svarbus. Supratau, kad Lietuvos klinikomis man pasitikėti bus sunku. Kai kuriais daktarais taip, bet ne klinikomis, ne jų turima "naujausia" laboratorija, noru išspręsti tavo problemas. Yra ir objektyvios priežastys, Lietuva maža, mažai patirties su sudėtingais atvejais turi mūsų gydytojai, bei mažai mūsų klinikos gali sau leisti investuoti į naujausias brangiausias laboratorijas.
- Ar girdėjote, kas kad į Lietuvą važiuotų užsieniečiai daryti IVF?
Vienai dienai išaušus priėjom išvados - važiuojam į Stambulą. Neduos jie garantijų ar pažadų didesnių, ne to mums reikia. Pabandysim ten, iš kur grįžusių moterų sėkmės istorijas girdėjau. Žinau yra ir nesėkmių. Nuo to neapsaugotas niekas.
Bet viltis ir tikėjims įsižiebė!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą