BERNIUKAS

Sveiki,

labai ilgai nerašiau... Jaučiuosi kalta, ir kaip ir skolinga, nes pažadėjau gi sau ir Jums...
Iš pradžių bijojau, baimių buvo ir po pirmo teigiamo kraujo tyrimo, po antro, po to po pirmo echoskopo, po genetinio (NIPT) tyrimo, po 12 savaičių ir taip toliau. Bet tą baimę pavadinčiau tokia logine, supratimu ir žinojimu, kad visko dar gali būti, o visa širdimi tikėjau, kad viskas bus gerai. Taip ir buvo!
Tad tikroji nerašymo priežastis man pačiai neaiški. O vėliau ir laiko pradėjo trūkti, darbe įtampa, naujo būsto įsigijimo reikalai, kraustymaisi su pilvu ir taip toliau.

Tai va turim berniuką, jau truputį virš 4 mėn. jam. Mano didžiausias džiaugsmas, rūpestis ir paguoda viename 💚💚💚💗💗💗 Viskas atrodo kaip sapne :)

Tad linkiu visiem, kas skaitys šį įrašą ir bus didžiausiame liūdesyje ar nežinojime ką daryti, linkiu gyventi čia ir dabar, darykite ką galite dabar, ko negalite padarysite rytoj.

Po truputį
kiekvieną dieną
arčiau tikslo
nors ir iš lėto
bet ko trokštate pasieksite
patikėkite

O bernužėliui šiom dienom dantukai kalasi :)